trūkis

trū̃kis sm. (2) K, Rtr, KŽ; Lex178, R, MŽ, N, L, trūkỹs (4) 1. Q417, KII133 įtrūkimas, plyšys: Pilnas trūkių̃, plyšių KII133. Trū̃kis (laive, inde) BŽ59. Ar tas trū̃kis per sieną ir toliau eis? Snt. Per šią vietą akmens trū̃kis Brt. 2. KŽ, PolŽ¹152 nutrūkimas, pertrūkimas: Trūkis tęsiamo geležinio stimbro VĮ. 3. NdŽ (ppr. su praep. be) pertrūkis, paliova, sustojimas: Vėmė vėmė be trū̃kio Grd. Mašinos važiuoja be trū̃kio Šln. Kaip pradėjo žmonys iš bažnyčios eiti, tai ejo ir ejo be trūkio Šauk. Langai apšalę per dieną ir per naktį be trūkio M.Katk. Tavo rašte [liežuvis] kaip upelis be trūkio plaukia TS1990,1. Geriaus gyventi pūstynėje tarp žvėrių nekaip su pikta be trūkio murmančia motere brš. 4. patraukimas, patempimas: Bėris stojosi ant dviejų kojų, bandė staigiais trūkiais išjudinti vežimą rš. Liepia dar stipriau laikyti arklio koją ir trūkteli vinį vienu trūkiu J.Ap. Nusitvėrė irklų, keliais stipriais trūkiais padėdamas irkluoti rš. Jis skaičiavo pjūklo trūkius M.Katil. Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpP37. ║ vilkimas, valksmas: Vienu trūkiu tinklą ištraukė iš upės Slnt. Trūkis ilgas R, MŽ. ║ įtraukimas, įkvėpimas: Traukė paskujuosius trūkius savo atdvasio LC1883,37. ║ traukimas, gūsis, padvelkimas: Nei menkiausis oro trūkelis negal per jį pereit brš. Sušlamėdavo medžių lapai, kai vėjo trūkis jais pereidavo rš. 5. I, Jms, G117 trukimas, bėgis (apie laiką): Krikščioniškas gyvenimas niekuomi kitu neesti, vien tolesniu trūkiu gyvenimo Jezaus brš. Mušo Filipas neteisius pinigus mažne par visą trūkį savo valdžios brš. ║ Ls, Plt, Šv, Vdk laiko tarpas: Trūkis laiko, amžių arba metų nuog kokio garsaus atsitikimo I. Biškį trū̃kis yra – dešimt metų Jdr. Galėjo par tą trū̃kį pareit, kai nustojo lyt Erž. Dar tolimas, labai tolimas trūkis yra iki išpildymo ano pažadėjimo Ns1847,2. Laikilgiu vadiname kartais ilgesnį, kartais trumpesnį laiko trūkį, reikalingą balsei ištarti Jn. Trumpieji balsiai turį tik vieną ilgumo trūkį EncII1180(A.Sal). 6. NdŽ, Grg, End, Užv, Krkl, Klvr ilgas kelias, ilga kelionė (ppr. varginanti): Toks trū̃kis, t. y. tolumas J. Trū̃kis y[ra] nu Vilniaus lig mūso Nt. Lig Kulių būs dar geras trū̃kis Kl. Tiesiáu [einant] menkesnis trūkis tėr Dr. Tokį trū̃kį nueiti mun kojos nebtvirós Slnt. | Tai tau ne žertas – tokį trū̃kį turėjau Lkš. Tie knyganešiai visokių trū̃kių turėjo Gs. Turėjau trūkį, kol suradau veršius dobiluos Alk. ║ NdŽ kelio tarpas, mylia: 1000 žingsnių yra trečioji dalis mūsų trūkio arba mylės S.Dauk. Rudenį javus nu lauko nuvalijusys par kelius trūkius arba myles važiavo viešėti į gentis ir giminę S.Dauk. ║ tam tikra dalis, pastraipa, skirsnis: Antrasis trūkys šios maldos yra šitoks A.Baran. 7. tąsa, tęsinys: Tolesnis mitologijos dalykų trūkis bus nusiųstas po švenčių K.Būg. Siųsdamas tolimesnįjį trūkį kalbomokslio, atsiprašau, kad taip neveikiai dirbu A.Baran. 8. Užv, Skr vilkstinė, traukianti eilė, virtinė, grandinė: Važiuoja be arklių ilgi trūkiai vežimų prš. Kaip tiktai keleivių trūkis išeidavo iš miško, medžiai vėl stovėjo sau be vaisių J.Šliūp. ║ eitynės, eisena, procesija: Lydėtojų trū̃kis KII20. Su giliu skaudėjimu širdyje ejo žmonių trūkis į kapus prš. Šermenų trūkį sutinka varpų skambėjimas BsVI7. Marčios trū̃kis KI257. ║ būrys, virtinė: Viename kampe Taurijos gubernijos žiogų trūkis nusileidęs A1883,87. Silkių trūkis išsiveizd lyg koksai bais didis kylys su savo plonuoju galu pirma einąs KeI1852,38. | Kalnų trū̃kis KI490. ║ linija, ruožas: Rubežiaus trū̃kis KI565. 9. I, KŽ arklių kinkinys – arklių pora. 10. sąstatas (apie vagonus): Šitokiu būdu ir tas vežimų trūkis … iš vėžių iššoko ir keli vežimai pasiiškadijo Kel1852,24. Ant vienos vietos du gelžkelio vežimų trūkiu susidaužusiu Kel1879,35. Gelžvežimių trūkis, šitus arklius gabenąsis, susidaužė su kitu trūkiu Kel1878,12. Atvyks… vakare su greituoju gelžkelio trūkiu Kel1879,31. Trūkis gelžinkelio eina ant septintos V.Piet. ║ KB1I68, KI73, K, LsB294, M, L; NdŽ, KŽ, LTR(Klp) traukinys: Trūkis sustojo, ir vagone pakilo trukšmas V.Kudir. Prieš atėjimą trūkio į staciją, kaip visuomet, didelis judėjimas Pt. Prieš 12 atbėgo ant gelžkelio trūkis Ns1854,2. Trūkis nušoko nuo vėžių TS1900,9. Greitasis trūkis LC1883,1. Ant kiek trū̃kis pareina? Pgg. 11. M, NdŽ, KŽ trūkumas, stygius: Nebuvo trū̃kio su maistu DūnŽ. Prie girios gyvenant, malkų nėra trū̃kio Skr. Vis trūkỹs per biedną žmogų – tai duonos nėr, tai druskos nėr Prng. Tų kuliganų nebuvo trū̃kis i nebūs (juok.) Krš. Dažnai prisidejuoja su šalčiu ir maisto trūkiu Blv. Trūkis prekystės ir pramonės J.Šliūp. ║ netektis, sunkumas: Didelis trū̃kis, ka tėvas pasimirė DūnŽ. 12. BzF190, BŽ106,126, DŽ, NdŽ, ŽŪŽ51 patrūkimas, išvarža: Gavau trūkį, laibosios žarnos kemšas girkšniuosna A.Baran. Ans gavo trūkį nuo sunkių darbų J. Nekelk tiek daug, ba da trū̃kį susigriebsi Slv. Mat akmenį kėlė – trū̃kį gavo Kp. Ma[n] ka ne trūkỹs, tai da pusė bėdos Krk. Nenešk taip sunkiai, gausi trū̃kį Lkv. Ko jis tep išsikėtęs eina, kiba trū̃kį govė? Lš. Išsivertė pilvas – trū̃kį gavo Klt. Aš tikrai nesu sveikas – aš turiu trū̃kį Plšk. Ąžuolų, uosių atžalų arbata – nuo trūkio Brž. Trūkiù serga Ds. Anas šituo trūkiù i mirė Ktk. Tas arklys, matyt, trūkį turi, kad teip trūkuoja Kp. Žvirblis, varnų prisigaudęs, į turgų važiavo, o tas katins besijuokdams ko trūkio negavo LLDI363(Škn). | Vaikas nuo verksmo trūkį gavo Rm. ^ Pagirk vaiką šokinėjant, ir trū̃kį gaus šokinėdamas Ktk. Ne darbininkas trūkį gauna, ale tinginys LTsV354. Tinginys visumet gauna trū̃kį Krš. 13. potraukis: Kūkaliais, neprieteliaus Dievo ir žmonių pasėtais ant svieto, yra geidulys kūno ir trūkys piktopi A.Baran. 14. F, LBŽ bot. varpotoji glaudenė (Phyteuma spicatum).

◊ trū̃kio akmenė̃lis vario sulfatas: Trūkio akmenėlio su arielka duoda gerti LMD(Sm).

tuõ trūkiù Všv

1. be pertraukos, be sustojimo: Tuomi trūkiu [daro] I. Kaip ejo – tuõ trūkiù penkias myles Plt.

2. tuo pradėjimu, iš karto: Tuõ trūkiù nubėk pas karvelę End. Bėk atgal tuõ trūkiù Rsn. Tuo trūkiu atejau ir pri jūsų LMD(Sd). Gal aplankytum i mus? – Ne tum̃ trūkiù! Erž.

3. nuolatos, tolydžio: Tuõ trūkiù kala ir kala Krkl. Tuo trūkiu, tuo lydžiu I. Aš dėviu tuo trūkiu drabužį J.

[su] víenu trūkiù

1. tuo pradėjimu, be sustojimo: Ne vienu trūkiu miegtu – blūsuoju J. Vienu trūkiu, lydžiu einąs I. Vienu trūkiu keliavo nuog aušros iki vėluostos nakties I. Víenu trūkiù nudrožė į Telšius Slnt. Víenu trūkiù nepavažiuosi, reiks šaldyti mašiną Ms. Víenu trūkiù nieko nepadarysi, reikės kelius kartus vežiot Pkp. Skaitytojas galės vienu trūkiu perskaityti visą pasakojimą Ts1898,10. Apsiemė ant vienų krikštynų pusę stuopos brangvyno su vienu trūkiu išgerti Kel1864,25. Vienu trūkiu byra jam žemaičių kalbos žodžiai Žem. Idant neprietelius negalėtum vienu trūkiu antjoti ar anteiti ant pilės viršu S.Dauk.

2. vienas paskui kitą: Galvijai eina vienu trūkiu po kitas kito J. Žąsys vienu trūkiu nūlėkė į avižas Lkv.